Dictionary of the Lithuanian Language.
pakeltinė — 2 pakeltìnė sf. (2) 1. Tvr, Dv verpstas: Kap aš verpsiu, kad neturiu pakeltinės TDrIV268(Vlk). Priverpiau pilną pakeltinę, reik apvyniot audeklu, kad būtų galima daugiau verpt Rud. Priverpiau pilnas pakeltines, dabar reikia sutekint an… … Dictionary of the Lithuanian Language
pakeltinė — pakelti̇̀nė dkt … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
nuturėti — nuturėti, nùturi (nutùri NdŽ, FrnW), ėjo tr. 1. S.Dauk, M, L, Rtr, NdŽ gebėti nulaikyti, išlaikyti: Ė, tu jau kvotų (puodšakės) rankosu nenùturi, katilelio pati atsitraukt negali Švnč. Nu dabar žemės skaldytojas padirbk iš akmeno tokią skrynę … Dictionary of the Lithuanian Language
padpinočius — ×padpinõčius (plg. padpinka) sm. (2) Vlk, Rud, Nmn toks pakinktų diržas, einantis per arklio sprandą ir pririšamas prie ienų galų; pakeltinė … Dictionary of the Lithuanian Language
pakaklės — sf. pl. SD263 pakinktų pakeltinė, pakeliamoji … Dictionary of the Lithuanian Language
pakeliamoji — sf. emph. Švnč, Ds žr. 1 pakeltinė: Kinkomam arkliui ant nugaros būdavo dedamas balnelis, per kurio kilpas buvo pervertas balnelio diržas (šikšna), arba pakeliamoji rš. Pakel labiau pàkeliamąją – pavalkai dideli! Dglš. Be pakeliamõsios toli… … Dictionary of the Lithuanian Language
pakeltis — pakel̃tis sm. (2) 1. žr. 1 pakeltinė: Ienos nusmuko – turbūt pakeltis atsileido Prl. Blogai parišai pakeltį Dbč. Atleisk pakel̃tį, ba dar arklys padus Drsk. Atleido pakeltį, kad kumelei būtų patogiau gerti V.Krėv. Su pakelčiù ir arkliu lengviau… … Dictionary of the Lithuanian Language
pakeltuvė — pakeltùvė sf. (2) pakeltinė, pakeliamoji: Tamstos pakeltùvė atsileidus Gdr. Atleisk pakeltùvę, matai – kalnas! Ds … Dictionary of the Lithuanian Language
tekintinė — tẽkintinė sf. (1) Dglš, Švnč verpstė, ant kurios suvejami, sutekinami siūlai nuo pakeltinių: Jau pilna pakeltinė, reikia siūlai sutekint in tẽkintinės Ml. Diedo duktė nešė tas tẽkintines ir negalėjo perlįst (ps.) Dv … Dictionary of the Lithuanian Language
užkelti — ùžkelia, užkėlė tr. 1. pakelti, padėti ką aukščiau: Aš užkėliau ant viršaus vežimo žmogų, grėblį J. Smakas atplaukęs vieną galvą užkėlė ant kranto ir išsižiojo BsPIII24. Keliaująsis savo koją ant sausos žemės užkel srš. | refl. tr.: Kajetonas… … Dictionary of the Lithuanian Language
